Be kategorijos

Byloje dėl stichinės sausros padarytos žalos nedidelė LGAA narių pergalė

 2018 metais dėl stichinės sausros Lietuvoje nemažai ūkininkų patyrė nuostolių, kai kuriose vietovėse žuvo net iki 60 -70 proc. pasėlių. Žemdirbiams kilo didelių problemų  pristatyti išankstinėse sutartyse numatytą derliaus kiekį. Dauguma grūdų prekybos įmonių puolė skaičiuoti baudas, netesybas. Retais atvejais ūkininkams pavyko susitarti, pakeisti sutartis kad grūdus pristatys kitais metais.

Tačiau LGAA narių, Rokiškio rajone ūkininkaujančių tėvo ir sūnaus Žydrūno bei Justino Markevičių, ginčas su „Agrokoncerno grūdais“ jau keli metai vyksta teismuose. „Agrokoncerno grūdai“ iš ūkininkų reikalavo atlyginti tūkstantinius nuostolius, kurių bendrovė patyrė žemdirbiams neįvykdžius sutartyse numatytų įsipareigojimų. Tuo metu ūkininkai tikina, kad apie 200 tonų pašarinių pupų jie negalėjo pristatyti dėl stichinės sausros, sunaikinusios derlių.

 „Dėl sausros buvo žuvę daugiau kaip 60-70 proc. pašarinių pupų derliaus, ką turėjome, viską „Agrokoncerno grūdams“ atidavėme. Rokiškio rajone 2018 metais buvo stichinė sausra, mes pateikėme Panevėžio prekybos ir amatų rūmų išduotą pažymą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Prašėm įmonės tartis dėl atidėjimo, sakėme, kad kitais metais atvešime tą trūkstamą grūdų kiekį, bet jie nėjo į kalbas dėl kompromiso, o tik norėjo mus, ūkininkus „nugręžti“. Jie paėmę mūsų grūdus laiko, nesumoka, negalime tų lėšų panaudoti“,– piktinasi ūkininkas Ž. Markevičius.

Kauno apylinkės teisme ūkininkai pralaimėjo, teismas konstatavo, kad jie sutartimi įsipareigoję parduoti didelę dalį užauginto derliaus prisiėmė per didelę riziką. „Agrokoncerno grūdams“ ir iš Ž. Markevičiaus buvo priteista beveik 9, o i š J. Markevičiaus – 7 tūkst. Eur. Be to, iš abiejų ūkininkų teismas buvo priteisęs atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas – viso apie 20 tūkst eurų.

Tačiau ūkininkai ir jų interesus ginanti Grūdų augintojų asociacija, teigdami, kad žemdirbiai negali 100 proc. prisiimti visos atsakomybės už gamtos stichijos padarytus nuostolius ir įvykdyti sutarties, apskundė tokį sprendimą Kauno apygardos teismui. Šis teismas nurodė, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes ir grąžino bylą nagrinėti iš esmės. Po ilgai trukusio proceso, dabar Kauno apylinkės teismas priėmė jau ūkininkams palankų sprendimą.

 „Dabar gavome pirmos instancijos teismo sprendimą, kad  Agrokoncerno įmonė buvo neteisi,  ir  mūsų ieškinį tenkina pilnai. Mes reikalavome, kad „Agrokoncerno“ įmonė atsisakytų baudų ir sumokėtų ūkininkui už priduotą grūdų derlių. Teismas pasisakė, kad „Agrokoncernas“ yra neteisus, užlaikydamas pinigus ir priteisė jam apmokėti beveik visas bylinėjimosi išlaidas.

Mes tokiu teismo sprendimu esame patenkinti. Ruošiamės ir tam, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas, ruošiame argumentus.

Grūdų augintojų asociacijos nariai nepabijojo eiti teisiniu keliu ir nori įrodyti, kad force majeure aplinkybė Lietuvos žemės ūkyje galioja“,– sako Grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius Ignas Jankauskas.

Pasak jo, panašių atvejų yra ir daugiau. Grūdų augintojų asociacija analizavo virš 15  tokių supirkimo sutarčių, kurios liko neįvykdytos dėl gamtos stichijos arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Tačiau paaiškėjo, kad daug kur ūkininkai apie force majeure aplinkybes nebuvo informavę supirkėjų raštu, tik apie tai kalbėję telefonu. Todėl įrodyti, kad ūkininkas negavo derliaus dėl nenugalimos jėgos būtų sudėtinga. O Rokiškio rajono ūkininko Ž. Markevičiaus atveju visa tai buvo fiksuota taip, kaip to reikalauja įstatymai. Ši pergalė suteikia žemdirbiams vilčių, kad klimato kaitos keliamus nuostolių nereikės prisiimti tik jiems.