Žemdirbiai ir grūdų perdirbėjai piktinasi, kad Žemės ūkio ministerijos valdininkai menkina grūdų sektorių, esą šis gamina mažos pridėtinės vertės produkciją. Dėl tokio klerkų požiūrio augintojai gali negauti paramos naudoti atsinaujinančius energijos išteklius grūdams džiovinti. Prašydamos įvertinti ministerijos darbuotojų, rengusių dokumentus ir pateikusių visuomenę galinčią klaidinti informaciją, veiksmus, bei pagrįsti arba paneigti pateiktus teiginius, Žemės ūkio taryba ir Grūdų perdirbėjų asociacija kreipėsi į žemės ūkio ministrą Andrių Palionį.
Remdamasi Vyriausybės patvirtintu. „Ateities ekonomikos DNR“ planu, Žemės ūkio ministerija pateikė svarstyti projektą, numatantį galimybes panaudoti atsinaujinančius išteklius žemės ūkio produkcijai džiovinti ir kitiems gamybiniams procesams.
Nors grūdų augintojai kasmet išdžiovina vidutiniškai apie 4 mln. tonų grūdų, tačiau nežinia, ar galės pretenduoti į paramą džiovykloms modernizuoti, įrengiant saulės jėgaines. Šio projekto apraše rengėjai aiškina, kad grūdų sektoriui balai neskiriami, nes: „Grūdų ūkiai Lietuvoje gamina mažos pridėtinės vertės subsidijuojamą produkciją, kurios didžioji dalis, kaip žaliava, išvežama nesukuriant nei papildomų darbo vietų, nei pridėtinės vertės, be to, grūdininkystės šaka yra nesubalansuotai išaugusi ir skatinanti dirvožemio eroziją, oro bei vandens taršą ir prisideda prie gamtinių išteklių nykimo. Grūdininkystės ūkių naudojamos gamybinės priemonės ir ištekliai dažniausiai yra pagaminti ne Lietuvoje, dėl to didelė dalis ūkių gaunamų pajamų, „iškeliauja“ iš šalies ekonomikos nesukuriant pridėtinės vertės“.
Toks Lietuvos grūdų augintojų ir visoje tiekimo grandinėje veikiančių verslų darbo sumenkinimas iš aukščiausių šalies institucijų yra įžeidžiantis, menkinantis ne tik viso sektoriaus pasiekimus, bet ir pačios ministerijos darbą. Lietuvoje užauginti grūdai, žirniai, pupos yra žinomi ir vertinami pasaulyje, kaip kokybiška, konkurencinga produkcija. Net didėjant pasaulinėms grūdų atsargoms mūsų žemdirbių užauginta ir įmonių eksportuota produkcija nuolat randa pirkėjų, yra pageidaujama prekė.
Nesutinkame nė su vienu projekto aprašyme išsakytu argumentu apie sektoriaus pridėtinę vertę. Žemdirbiai – vieni pagrindinių darbo vietų kūrėjų kaime. Pirminės gamybos grandį aptarnauja mokslo, prekybos, technologijų kompanijos, diegiamos išmaniosios technologijos, įgyvendinamos šilumos efektą sukeliančių dujų išmetimą mažinančios priemonės. Žemdirbiai vis geriau perpranta ir taiko dirvožemį tausojančias technologijas.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos įmonės, perdirbdamos ir prekiaudamos grūdais, sukuria bendrosios pridėtinės vertės vidutiniškai vienam darbuotojui už 73,5 tūkst.eurų per metus. Vien grūdų perdirbimo ir prekybos sektoriuje dirba keliolika tūkstančių darbuotojų. Vertinant visą grandinę, – tai ūkiai auginantys grūdus, sėklų ruošimo įmonės, augalų apsaugos priemonių ir trąšų bendrovės; logistika: autotransportas, uostas, kuris turėdamas apie 1mln. t. talpų, perkrauna daugiau 5 mln. t. grūdų ir jų produktų. Šiame sektoriuje dirba daugiau 50 tūkst. žmonių, mokantys mokesčius į biudžetą.
Projekto apraše nurodoma, kad subsidijavimas, žaliavų, gamybinių priemonių importas yra išskirtiniai tik grūdų sektoriui būdingi procesai. Tačiau pagal Bendrąją žemės ūkio politiką Lietuvoje grūdininkystė nėra išskirtinis sektorius, priešingai, jo rėmimas jau nemažai metų mažėja. Atkreipiame dėmesį, kad ir kitiems sektoriams apsirūpinant sodinukais, pašarais, fermų ir laistymo įranga dažniausiai prireikia importo.Todėl projekto aprašyme pateiktus teiginius vertiname, kaip labai neprofesionalius.
Apibendrinusios, kas anksčiau išsakyta, mes, žemiau pasirašiusios organizacijos:
- Klausiame, ar minėto projekto aprašyme išdėstyti argumentai atitinka oficialią Žemės ūkio ministerijos poziciją grūdų sektoriaus atžvilgiu?
- Prašome įvertinti už dokumento parengimą ir jo pateikimą ministrui pasirašyti, atsakingų darbuotojų veiksmus.
- Reikalaujame statistiniais duomenimis ir faktais pagrįsti pateiktus teiginius, arba viešai paneigti projekto aprašyme pateiktą informaciją.
Atsižvelgdami į tai, kad dokumente išdėstytas valdžios institucijų požiūris į grūdų sektorių formuoja klaidinančią informaciją visuomenėje ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, ministerijai neįgyvendinus mūsų prašymų, imsimės atitinkamų teisinių priemonių.