Vasario 10 d. vyko Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas su ministerijos darbuotojais.
Ministras kalbėjo apie pakankamai ambicingą Vyriausybės programą bei palankią žemės ūkiui politinę aplinką, nes Seimo Kaimo reikalų komitete dirba stiprūs seimo nariai, kurie susiję su žemės ūkiu.
Pristatydamas savo darbus ministras pažymėjo, kad visas sausio mėnuo buvo skirtas Vyriausybės programos veiksmų plano įgyvendinimo rašymui, ir pabrėžė penkias kryptis, kurios atliepia visą programą.
Tai pirmiausia, kad žemės ūkis ir maisto sektorius taps strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui šalies sektoriumi. Antroji kryptis tvarios žemės ūkio ir žuvininkystės gamybos plėtra, kur papuola ir perdirbimas ir kooperacija. Ministras pabrėžė, kad tikrai norėtųsi pastatyti bent vieną nedidelį fabriką, kur galėtume perdirbti grūdus ir ankštines kultūras. Taip pat su perdirbimu susisieja ir kooperacija bei kooperacijos plėtra. Trečioji kryptis žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės stiprinimas, stiprinant ūkių, ūkininkų ir žemdirbių padėtį visoje grandinėje. Apie tai buvo kalbėta žemės ūkio ministrų taryboje, kad reikėtų pakeisti bendrąjį rinkos organizavimo reglamentą ir prekybos direktyvą. Pagrindinė nuostata, kad žemdirbys negali gauti už savo produkciją` mažesnės kainos nei gamybos savikaina. Ketvirta kryptis gyvulininkystės sektoriaus gyvybingumo didinimas, turime blogą situaciją su nuolat mažėjančiu gyvulių skaičiumi ir noras yra tai stabilizuoti. Reikia padidinti lėšas ne tik gyvulininkystei bet ir augalininkystės ūkiams, kurie turi sąlygas užsiimti gyvulininkyste, užsiimti alternatyvia veikla. Ir penktoji kryptis – iniciatyvų skatinančių kaimo gyvybingumą įgyvendinimas, turint omenyje alternatyvius verslus kaime, žemės ūkio diversifikavimą.
Kalbant apie artimiausius darbus ministras pažymėjo, kad yra ruošiamas įstatymo pakeitimo projektas, kad žemės ūkis būtų pripažintas nacionalinį saugumą užtikrinančiu sektoriumi.
Aktuali tema yra pesticidų spektras, nes Lietuva taiko griežčiausią modelį Europoje dėl aukštai esančių gruntinių vandenų, todėl siūloma atsisakyti šio modelio, bet nesurandamas kompromisas su Geologijos tarnyba, nes jie sako, kad reikalinga atlikti tyrimus, įvertinant kokią turime vandenų būklę, Aplinkos ministerija kol kas neprieštarauja. Tai bandoma eiti tokiu keliu, kad atsisakoma šio griežto modelio, praplečiant pesticidų sąrašą ir tuo pačiu Geologijos tarnybai atliekant tyrimus.
I. Hofmanas pabrėžė ir susietumo klausimą, bei Sodros mokesčio klausimus. Kalbant apie Sodros mokestį artėjama link susitarimo, kad VSD įmokos bus užskaitytos ir darbo stažas tiek 2024, tiek 2025 m. bus užskaitytas. Taip pat valstybinės žemės pardavimo klausimą, jau yra projektas, kad būtų galima parduoti valstybinę žemę iki 10 ha, tačiau Aplinkos ministerija siūlo 3 ha, todėl tikimąsi, kad ateityje per Vyriausybę bus rastas susitarimas. Atkreipė dėmesį kad dar yra nepasirašytas įsakymas dėl grūdų pirkimo pardavimo tipinių sąlygų, nes reikia suderinti keletą detalių, kurioms reikalingas mūsų asociacijos pritarimas.
Kalbant apie deklaravimo taisykles, pabrėžė kad jos yra paviešintos, turimas neformalus Europos komisijos pritarimas. Norėta sumažinti, kad melioracijos grioviams iki 3 km būtų panaikintos apsaugos juostos, bet nepavyko, išlieka 1 metras, mažinamas Ariamos žemės plotas, kuriame privaloma kasmet keisti pasėlius nuo 65 proc. iki 35 proc. nebelieka reikalavimo dalį ariamos žemės skirti negamybinėms veikloms.
Pirmininkas A. Macijauskas pabrėžė, kad mūsų asociacijai yra labai svarbūs klausimai dėl pesticidų ir taikomo pačio griežčiausio modelio registruojant, tas pats nelemtas klausimas dėl tėvų ir vaikų susietumo ir jų terorizavimo, nepaisant to, kad Seimas pakeitė kaimo plėtros įstatymą ir nurodė, kad tėvai ir vaikai nėra susiję asmenys, tuo tarpu dar galioja žemės ūkio ministro įsakymas, kuriame vis dar susiję asmenys yra traktuojami taip kaip įtvirtinta smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme, kurį reikia nedelsiant keisti. Taip pat pabrėžė, kad fizines patikros ūkiuose turi būti atliekamos tik išskirtiniais atvejais.
Žemės ūkio ministerijos išmokų už plotus skyriaus patarėja pristatė esminius deklaravimo taisyklių pakeitimus. Augalų kaitoje papildytas sąrašas augalų, kurie gali būti auginami toje pačioje vietoje iki 4 metų ir jiems galima skirti ne daugiau kaip 20 proc. pagal šią veiklą einamaisiais metais deklaruoto ploto (žolinių augalų mišiniais, kuriuose baltyminės žolės vyrauja (III grupė + GPŽ) (Klasifikatoriaus kodas ŽMI).
Siekiant suvienodinimo su GAAB 6 reikalavimais, tikslinama tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo data (vietoje nustatytos kovo 15 d. keičiama į kovo 1 d.).
Patikslinta nuostata dėl augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų nenaudojimo posėliui ir tarpiniams pasėliams per žiemą (nuo: po nuo sėjos dienos iki: išlaikymo termino pabaigos). Papildoma galimybe posėlį sutvarkyti (voluoti, smulkinti) jo išlaikymo (8 savaičių) laikotarpiu, nesuardant dirvos dangos.
Siekiant suvienodinimo su GAAB 6 reikalavimais, tikslinami terminai iki kada privaloma taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą bei išlaikyti dirvos dangą (vietoje nustatytos kovo 15 d. keičiama į kovo 1 d.).
Nuo 2025 m. prisiimantiems įsipareigojimus ir taikantiems tiesioginės sėjos būdą − per 10 d. d. nuo augalų sudygimo, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 15 d. / lapkričio 15 d. mobiliąja programa „NMA agro“ pateikti aiškiai matomų sudygusių žemės ūkio augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.
Kraštovaizdžio elementų priežiūroje keičiamas mažiausias tinkamas paramai plotas įsipareigojimus prisiimantiems nuo 2025 m. (ūkiams iki 50 ha (vietoje nustatyto: iki 10 ha) − 0,1 ha; ūkiams, didesniems kaip 50 ha (vietoje nustatyto: ūkiams, didesniems kaip 10 ha) − 0,5 ha).
Kompleksinėje pievų ir šlapynių priežiūros schemoje keičiamas mažiausias tinkamas paramai plotas įsipareigojimus prisiimantiems nuo 2025 m. (vietoje nustatyto 1 ha keičiama į 0,5 ha).