Vasario 10 d. vyko VATŽŪM konsultacinės darbo grupės susitikimas, organizuotas su platesne interesantų grupe – ūkininkais, augalų apsaugos produktų tiekėjais ir institucijų atstovais. Buvo pabrėžtas diskusijos poreikis tarp ūkininkų, ministerijų ir tarnybų, akcentuotas praktinių problemų aptarimas. LGAA pirmininkas A. Vanagas išskyrė pagrindines problemas, susijusias su augalų apsaugos priemonėmis: nepakankamą augalų apsaugos priemonių bei jų veikliųjų medžiagų kiekį, per mažas kai kurių priemonių naudojimo normas, didelę institucijų kontrolę ir griežtus reikalavimus purškimui laukuose.
Lietuvos geologijos tarnybos atstovė pristatė tyrimą apie augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų ir jų metabolitų buvimą dirbamų laukų gruntiniame vandenyje. Tyrimas atliktas Žemės ūkio ministerijos užsakymu ir vykdytas praėjusiais metais; tai buvo specialiai užsakytas darbas, orientuotas į žemės ūkio teritorijas. Tyrimo tikslas buvo įvertinti augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų koncentracijas gruntiniame vandenyje, įvertinti jų metabolitų (skilimo produktų) buvimą, nustatyti medžiagų linkimą iš dirbamų laukų patekti į gruntinį vandenį ir įvertinti koncentracijų pasiskirstymą skirtingose vietose. Buvo paaiškinta, kad šiuo metu nėra vieno universalaus metodo, leidžiančio nustatyti visas veikliąsias medžiagas vienu metu, todėl buvo sudarytas tikslinis medžiagų sąrašas. Į sąrašą įtrauktos 9 veikliosios medžiagos ir 3 metabolitai. Taip pat paminėta, kad ankstesniuose tyrimuose buvo tirti bentazonas, metazakloras ir glifosatas. Iš viso buvo tirta 50 gręžinių. Gręžiniai buvo įrengti dirbamuose laukuose arba šalia jų. Dalis gręžinių paimta iš valstybinio monitoringo tinklo, papildomai naudoti 25 gręžiniai iš žemės ūkio subjektų monitoringo. Taip pat pažymėta, kad atsisakyta šaltinių (natūralių vandens ištekėjimų), kad būtų išvengta tiesioginio paviršinio pritekėjimo įtakos; visi gręžiniai buvo įrengti gruntiniame vandeningame sluoksnyje. Kalbėta apie geologines sąlygas: gręžinių gyliai skyrėsi, kai kur gruntinis vanduo slūgso labai arti paviršiaus, kai kur – giliau; pažymėta, kad skirtingos hidrogeologinės sąlygos gali lemti skirtingą medžiagų patekimą. Mėginiai imti rugpjūčio–rugsėjo mėn. Kalbant apie tyrimo rezultatus, buvo pasakyta, kad dalis medžiagų nebuvo nustatytos nė viename gręžinyje arba buvo žemiau laboratorinio nustatymo ribos. Kai kurios medžiagos aptiktos pavieniuose gręžiniuose ir neviršijo 0,1 µg/l ribos. Taip pat nustatyti atvejai, kai bentazonas aptiktas keliuose gręžiniuose, o kai kur koncentracija siekė iki 4,49 µg/l. Vienas metabolitas – 1,2,4-triazolas – buvo nustatytas dažniausiai. Pabrėžta, kad metabolitas gali susidaryti iš kelių veikliųjų medžiagų, todėl jo aptikimas nebūtinai siejamas su vienu konkrečiu produktu. Pristatytas teritorinio pasiskirstymo žemėlapis, kuriame matomas koncentracijų pasiskirstymas; didesnės koncentracijos fiksuotos Vidurio Lietuvoje, Šiaurės Lietuvoje ir karstiniame regione. Pateiktas pavyzdys, kad viename monitoringo poste (keli gręžiniai viename lauke) gali būti nustatomos skirtingos koncentracijos, ir net artimai esantys gręžiniai gali rodyti skirtingus rezultatus. Diskutuota, kad 2025 m. buvo labai lietingi, kritulių kiekis viršijo normą, ir tai galėjo turėti įtakos medžiagų išplovimui. Taip pat pažymėta, kad sudėtinga prognozuoti, kokios medžiagos bus aptinkamos konkrečiame gręžinyje, todėl reikėtų daugiau gręžinių, kad būtų galima apimti visą teritorinę įvairovę; pavienis gręžinys negali atspindėti visos teritorijos. Informuota, kad tyrimas bus tęsiamas, svarstoma gręžinių tinklo plėtra ir bus siekiama išplėsti teritorinį padengimą.
LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja savo pranešime akcentavo herbicidų prieinamumą, flufenaceto išėjimą, veikliųjų medžiagų spektrą Lietuvoje ir Lenkijoje bei atsparumo problematiką. Pažymėta, kad flufenacetas yra viena pagrindinių veikliųjų medžiagų vienaskilčių piktžolių kontrolei, o su šios veikliosios medžiagos išėmimu iš rinkos išnyks keli produktai nes flufenacetas naudojamas tiek grynoje formoje, tiek mišiniuose. Pabrėžta, kad rudeninė vienaskilčių piktžolių kontrolė yra labai svarbi: jei rudenį piktžolės nesukontroliuojamos, pavasarį pasirinkimas tampa ribotas; kai kuriuose regionuose (ypač šiaurėje) jau stebimas sumažėjęs veiksmingumas. Pateikta lyginamoji informacija apie Lietuvoje ir Lenkijoje registruotus herbicidus. Aptartos veikliosios medžiagos, kurios registruotos Lenkijoje, o Lietuvoje – ne; taip pat aptarta, kad skiriasi normos ir koncentracijos, o kai kurie produktai Lenkijoje turi didesnį veikliosios medžiagos kiekį. Pateiktas pavyzdys: medosulfurono kiekis tam tikruose produktuose Lenkijoje didesnis nei Lietuvoje; paminėtas „Atlantis“ produktas, kurio veikliosios medžiagos kiekis Lenkijoje siekia 14 g, o Lietuvoje – apie 9 g. Pranešėja išsamiai aptarė atsparumo temą: atsparumas herbicidams didėja visoje Europoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje jau nustatyti atsparumo atvejai; „Atlantis“ produktui atsparumas nustatytas anksčiau nei kitoms priemonėms. Taip pat paminėta, kad Švedijoje ir Suomijoje stebimos panašios problemos, o Švedijoje pristatyta pelninio pašiaušėlio kontrolės schema, kur pirmoje vietoje – sėjomaina, o tik paskutinėje vietoje – herbicidai. Akcentuota, kad vien chemija problemos neišspręs, nes populiacijos kai kuriose vietose labai didelės ir reikalingos papildomos agronominės priemonės. Diskusijoje po pristatymo buvo kalbama apie nacionalinius vertinimo kriterijus ir galimybę juos peržiūrėti.
VATŽŪM pranešimai susidėjo iš trijų pagrindinių dalių: naujai registruoti produktai, leidimai naudoti produktus asmeninėms reikmėms ir 120 dienų leidimai (išimties tvarka). Buvo informuota, kad po ankstesnio darbo grupės posėdžio įregistruoti nauji produktai arba patvirtinti sprendimai dėl jų naudojimo. Paminėti herbicidai su veikliosiomis medžiagomis flindikalinas (dekoratyviniams augalams), fenmedifamas (cukriniams ir pašariniams runkeliams) ir bentazonas (javams, žirniams, pupoms ir kt.), pažymint, kad bentazono produktas registruotas 480 g/l koncentracijoje ir skirtas įvairiems augalams. Taip pat registruotas biologinis beicas su Bacillus amyloliquefaciens veikliąja medžiaga, skirtas žieminių ir vasarinių javų apsaugai nuo ligų. Įregistruoti keli generiniai produktai (tie patys veiklieji ingredientai, kiti prekiniai pavadinimai), pavyzdžiui, mezotrionas, protiokonazolas, difenkonazolas, piraklostrobinas, prosulfokarbas, protiokonazolas + spiroksaminas, metosulfuronas ir kt. Taip pat patvirtinti kai kurių produktų naudojimo laiko pakeitimai (pvz., rapsuose rudenį).
Kalbėta apie galimybę ir leidimus naudoti produktus asmens reikmėms bei galimybę naudoti kitose ES šalyse registruotą produktą, jei jis tapatus Lietuvoje registruotam produktui, bet Lietuvoje nėra platinamas arba nepasiekiamas rinkoje. Paaiškinta, kad leidimas gali būti išduodamas, kai produktas registruotas Lietuvoje, tačiau rinkoje jo nėra, arba kai ūkininkas nori įsivežti tapataus produkto versiją iš kitos ES valstybės. Prašymas teikiamas per VAT informacinę sistemą; reikia pateikti pareiškėjo duomenis, produkto pavadinimą, registracijos numerį kilmės šalyje, veikliąją medžiagą, formą, kilmės šalį, referencinio (Lietuvoje registruoto) produkto duomenis ir valstybės rinkliavos apmokėjimo dokumentą (28 €). Tarnyba tikrina, ar Lietuvoje registruotas referencinis produktas, ar pareiškėjas deklaravęs žemės ūkio naudmenas, ar pareiškėjas turi galiojantį pažymėjimą naudoti AAP, ar sumokėta rinkliava, ir ar produktas tapatus (sudėtis, gamybos vieta, formulė). Nurodyta, kad leidimas išduodamas per 45 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo, tačiau į šį terminą neįskaičiuojamas laikas, kol kita valstybė pateikia informaciją. Įvežant asmeninėms reikmėms naujos etiketės projekto teikti nereikia; naudojama pagal Lietuvoje registruoto referencinio produkto etiketę.
Aptarta ir 120 dienų leidimų (išimties tvarka) procedūra, pažymint, kad tai atskira tvarka. Paaiškinta, kad leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai Lietuvoje atsirado kenksmingas organizmas, kurio neįmanoma kontroliuoti registruotais produktais, arba nėra jokių registruotų alternatyvų. Nurodyta, kad reikia pateikti ir įrodyti informaciją apie kenksmingą organizmą, įrodymus, kad registruoti produktai neveikia, atsparumo atvejus (jei taikoma), ekonominių nuostolių riziką, naudojimo plotus, produkto saugos duomenis ir veikliosios medžiagos tapatumo informaciją; jei kalbama apie atsparumą, reikalingi dokumentiniai įrodymai. Buvo pasakyta, kad leidimas galioja ne ilgiau kaip 120 dienų (4 mėnesius) – tai laikinas sprendimas konkrečiai problemai. Taip pat pateikta informacija, kad 2025 m. išduota 9 tokie leidimai; nurodyta, kad Lietuva yra viena aktyviausių Baltijos šalių šioje srityje, o išduotus leidimus peržiūri ir ES institucijos.
Pristatyta registruotų produktų statistika: Lietuvoje – 623, Latvijoje – 543, Estijoje – 501, Lenkijoje – apie 2200. Taip pat aptartos diskusijos dėl šiaurinio ir pietinio registravimo regionų bei galimo regioninio modelio keitimo. Diskusijoje ūkininkai kėlė klausimą, kad produktas registruotas Lietuvoje, tačiau tiekėjai jo neveža dėl mažos rinkos; tarnyba patvirtino, kad tokiu atveju galima naudotis asmeninio įvežimo procedūra. Su VATŽŪM pranešimais galima susipažinti paspaudus nuorodas:
Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė pateikė informaciją apie veikliųjų medžiagų mažėjimą Europoje: nurodė, kad prieš maždaug 20 metų buvo apie 900 veikliųjų medžiagų, šiuo metu likę apie 300; per 6 metus buvo uždraustos 84 veikliosios medžiagos, tarp jų – ir biologinės bei bazinės medžiagos. Taip pat pasakyta, kad iki praėjusių metų pabaigos per 6 metus Europoje nebuvo užregistruota nė viena nauja veiklioji medžiaga, o tik neseniai priimtas sprendimas dėl vienos naujos veikliosios medžiagos registravimo. Ji paminėjo, kad nuo Žaliojo kurso pradžios nuolat kartojamas tikslas iki 2030 m. sumažinti pesticidų naudojimą 50 %, ir buvo išsakyta pastaba, kad „svajoti reikia atsargiai“, nes politiniai tikslai gali būti įgyvendinti net ir esant sudėtingoms praktinėms pasekmėms. Pateikti rizikos rodiklio duomenys: ES mastu pesticidų naudojimas pagal rizikos rodiklį sumažėjęs apie 61 %, o Lietuvoje situacija kiek skyrėsi dėl 2022 m. infliacijos ir karo Ukrainoje sukelto tiekimo neapibrėžtumo, kas galėjo paskatinti didesnius pirkimus tuo laikotarpiu. Taip pat paminėta, kad keičiasi klimatas: pietinėms šalims būdingos ligos ir kenkėjai plinta į šiaurę, kai kur vietoje vienos kenkėjų generacijos atsiranda dvi, didėja virusinių ligų rizika, jei nebus efektyvios apsaugos nuo kenkėjų. Svarbi pasisakymo dalis buvo skirta Lietuvos vaidmeniui ES sprendimų priėmime: nurodyta, kad Lietuva dalyvauja nuolatiniuose komitetuose, kur svarstomos veikliosios medžiagos, ir Lietuva turi balsą; paminėtas atvejis, kad kartais net ir mažos valstybės balsas gali tapti lemiamu (pateiktas gamtos atkūrimo reglamento pavyzdys). Akcentuota, kad reikia turėti aiškią nacionalinę poziciją ir aktyviai dalyvauti darbo grupėse, o ne tik formaliai dalyvauti – reikia argumentuotai atstovauti Lietuvos interesams. Ji minėjo, kad yra galimų trumpalaikių sprendimų, kuriuos galima įgyvendinti greitai, jei būtų politinė valia, ir pabrėžė darbo grupių svarbą: poziciją svarbu formuoti ne tik ministrų kalbomis, bet ir techniniu lygmeniu, taip pat būtinybę tinkamai parengti Lietuvos atstovus dalyvauti ES darbo grupėse. Pasisakymo pabaigoje ji grįžo prie nacionalinio lygmens klausimų ir akcentavo, kad Augalininkystės tarnybos paieškos sistema kainavo apie 1,2 mln. eurų, tačiau sistema nėra patogi ar funkcionali; ji siūlė grįžti prie paprastų lentelių formato, kuris buvo aiškesnis ūkininkams, nes informacijos prieinamumas ūkininkams yra kritiškai svarbus. Pasisakyme taip pat paliesta genų žirklių (CRISPR) technologija kaip galimas būdas kurti atsparias veisles, paminint, kad ES dar nėra pilnai leidusi šios technologijos augalų selekcijai. P
Taip pat pasisakė keli augalų apsaugos produktų gamintojų ir platintojų atstovai. Pagrindinės temos buvo naujos veikliosios medžiagos, atsparumo problemos, pelninio pašiaušėlio kontrolė, insekticidų situacija ir bendradarbiavimas su mokslininkais. Buvo pristatyta, kad vien veikliųjų medžiagų nepakanka – reikalingas integruotos augalų apsaugos planas, parengtas veiksmų planas ūkininkams. Taip pat pristatyti tyrimų duomenys apie pelninio pašiaušėlio atsparumą: aptarta 19 paimtų mėginių analizė, kurioje 6 mėginiai buvo atsparūs tam tikrai herbicidų grupei, 13 mėginių – atsparūs kitai grupei, ir nurodyta, kad Lietuvoje beveik visuose tirtuose mėginiuose rastas atsparumas; todėl akcentuota, kad problema jau išplitusi ir reikalingas sisteminis agronominis požiūris. Pristatymo metu pateikta informacija, kad šiuo metu Europoje yra 29 skirtingi herbicidų veikimo mechanizmai, o nauja veiklioji medžiaga sukurta iš anksčiau nenaudotos veikimo mechanizmo grupės, ir tai įvardyta kaip pirmas toks inovatyvus sprendimas iš tos grupės. Buvo paaiškinta, kad nauji veikimo mechanizmai dar neturi susiformavusio atsparumo, o atsparumas paprastai atsiranda tik po ilgesnio naudojimo. Pristatyta ir nauja (dar registracijos procese) veiklioji medžiaga, skirta vienaskiltėms piktžolėms, kuri kontroliuoja svidres, migles, pelninį pašiaušėlį, žliūges, veronikas ir notreles; pažymėta, kad artimiausiu metu nenumatoma naudoti jos kaip solo produkto – ji būtų naudojama mišiniuose, o veikimo mechanizmas skiriasi nuo įprastų ALS grupės produktų. Buvo paminėtas jau registruotas produktas „Nagura“. Taip pat kalbėta apie galimus naujus registracijos prašymus ir produktus, kurie dar svarstomi registruoti Lietuvoje, nurodant, kad tai priklauso nuo centrinės zonos vertinimo rezultatų; paminėta, kad kai kurie prašymai dar nėra pateikti, nes kompanijos svarsto galimybę juos teikti. Kitas verslo atstovas pristatė kompanijos naujienas kukurūzų augintojams ir veikliąją medžiagą, pabrėžiant, kad iššūkiai kukurūzų sektoriuje didėja ir reikia sprendimų tiek herbicidų, tiek insekticidų srityje.
Kalbėta apie supaprastinto abipusio pripažinimo procedūrą ir problemas iš verslo pusės. Buvo nurodyta, kad Lenkijoje supaprastinta abipusio pripažinimo procedūra taikoma sklandžiai mažiems plotams skirtiems augalams; Lietuvoje tarnyba padarė žingsnių į priekį, tačiau kalbant apie didelius plotus (stambias kultūras) praktikoje vis dar kyla sunkumų. Pažymėta, kad Lietuva, Baltijos šalys ir Lenkija priskiriamos šiaurės rytų zonai, tačiau registracinės zonos ir klimatinės zonos sutapimas ne visada užtikrina paprastą procedūrą. Pateiktas konkretus pavyzdys: jei produktas registruojamas Lietuvoje pagal šiaurės zonos dosjė ir efektyvumo duomenys pateikiami iš Vokietijos ar Didžiosios Britanijos, tarnyba gali juos įvertinti kaip tinkamus; tačiau jei tas pats produktas būtų atvežamas iš Lenkijos pagal abipusio pripažinimo procedūrą, o efektyvumo duomenys būtų iš centrinės zonos, tokiu atveju kelias gali būti uždaromas ir naudojimas nesuteikiamas. Buvo pasiūlyta taikyti lankstesnį abipusio pripažinimo procedūros taikymą tarp Lietuvos ir Lenkijos ir neapsiriboti siauru šiaurės zonos interpretavimu; taip pat paminėta, kad šiltnamių atveju visa ES laikoma viena zona, todėl ten procedūra galėtų būti taikoma dar lanksčiau. Aptarta ir idėja perkelti Lietuvą iš šiaurės zonos į centrinę zoną (Latvijos siūlymas, Lietuva pritarė svarstymui). Taip pat paminėta, kad Lietuva turi 2010 m. patvirtintus nacionalinius kriterijus, kuriuos siūlyta peržiūrėti remiantis Geologijos tarnybos tyrimo rezultatais, parodžiusiais, kad net ir ekstremaliais kritulių metais situacija nėra kritinė.