Startavo Europos piliečių iniciatyva parengta peticija dėl kaimo su savo amatais ir tradicijomis išsaugojimo, raginanti saugoti ES kaimo paveldą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir jo tiekimą.
Pasak peticijos iniciatorių iš septynių bendrijos šalių, norima pasiekti, kad Europos Komisija svarstytų, kaip išlaikyti kaimo autentiškumą, tradicijas, kaimo verslus. Tokio žingsnio imtasi dėl didėjančio visuomenės priešiškumo kaimui su jo kasdienybe ir apskritai su kaimo nykimu, augančio priešiškumo žemdirbystei ir ypač gyvulininkystei.
Europos kaimo regionuose nyksta paveldas, pramonė ir vertybės, mažėja gyventojų, o tai kelia grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui ir tiekimui. Siekiant ateities kartoms išsaugoti šių regionų unikalumą ir ilgam užtikrinti maistą gaminančių bendruomenių ateitį, reikia pasiekti, kad ES iš naujo įsipareigotų populiarinti regioninį paveldą, skatinti tvarų kaimo ekonomikos augimą ir kelti gyvenimo lygį.
Kad peticijoje išdėstyti klausimai būtų privalomai svarstomi Europos Komisijoje, būtina per 12 mėnesių surinkti vieną milijoną ES piliečių parašų. Vienas iš tarptautinės peticijos iniciatorių yra Česlovas Tallat Kelpša– ūkininkas, dirbantis savo senelio žemę, žvėrelių augintojas, AB „Vilkijos ūkis“ vadovas. Jis taip pat yra ir Grūdų augintojų asociacijos narys. Kodėl imtasi tokios iniciatyvos?
„Matome, kad vyksta daug negerų dalykų ir Lietuvoje, ir kitose ES šalyse. Mes, kailinių žvėrelių augintojai pirmieji papuolame po dalgiu. Matau kad konfrontacija tarp kaimo ir miesto didėja. Kaimo žmonių vis mažiau ir mažiau, ir politikams jie mažiau reikalingi, tad ir „važiuoja“ per kaimą. Miestiečiai, taip sakant, bando „sutvarkyti“ kaimą: jie čia atvažiavo, jie nori, kad čia būtų ramu, kad niekas nesmirdėtų. Jei avelė ir yra, tai ji mėšlo nepalieka ir pan.
O štai Prancūzijoje po skundų ir teismų, kad kaime gieda gaidys, maratono, kitų konfliktų tarp kaimo gyventojų ir poilsiautojų ar naujai atvykusių „neo-kaimiečių“, buvo imtasi įstatymų pakeitimo. Dabar niekas negali skųstis, kad kaime gieda gaidžiai ar mūkia karvės, nes ir varpelių skambesys, ir karvių mėšlo kvapas, gaidžių giedojimas, traktoriaus burzgimas ryte laikomi Prancūzijos kaimo gamtos paveldo dalimi“,– aiškina Č. Tallat-Kelpša.
Panašių konfliktų yra ir Lietuvoje. Pernai Utenos rajono ūkininkas, apie 6-tą ryte aparatu melžęs karves, pasiskundus kaimynams, buvo policijos nubaustas už keliamą triukšmą. Teismai buvo nusprendę, kad ūkininkas, tokiu metu ganykloje naudodamas melžimo aparatą, trikdė šalia gyvenančių asmenų ramybę ir poilsį. Ir tik neseniai Aukščiausiasis Teismas panaikino ankstesnių teismų sprendimus, nutaręs, kad ūkininkų darbas su aparatais nėra neteisėti veiksmai, nes tokia veikla būdinga kaimiškoms vietovėms.
Europos piliečių iniciatyva parengtoje peticijoje pabrėžiama, kad ES turi gerbti savo kaimo bendruomenes, jų paveldą ir vertybes.
„Vis dėlto mūsų žemės ūkio sektoriai ir juose dirbantys asmenys patiria vis didesnį spaudimą ir mažėjančias paskatas tęsti savo veiklą. Jei tai nebus sprendžiama, kai kurios svarbiausios Europos bendruomenės ir jų vertybės išnyks. Toks pavyzdys yra tekstilės pramonė, kuri ėmė dirbti greitajai madai, palikusi nuošalyje aplinką tausojančią natūralaus pluošto lėtą madą“,– rašoma peticijoje.
Pasak Č. Tallat Kelpšos, dabar Lietuvoje – didelė grėsmė švelniakailių žvėrelių ūkiams, kurių yra apie 150, dalis jų dėl krizės yra sustabdę veiklą.
„Linų neliko Lietuvoje, vilna nereikalinga, nes sunku ją sutvarkyti, brangu, pigiau gaminti sintetinius rūbus. Mes laikome avis, tai nukirptą vilną supūdome, nes ji niekam nereikalinga.
Dabar užsimota prieš kailinių žvėrelių šaką, kur dirba apie 800 žmonių, yra daug smulkių šeimos ūkių. Žemės ūkio ministerijos užsakymu nepriklausomi ekspertai, atlikę mūsų sektoriaus vertinimą, konstatavo, kad Lietuvos ūkiai pateikia itin geros kokybės kailius, laikosi gyvūnų gerovės reikalavimų, tinkamai atlieka veisimo darbus. Tačiau, nepaisant palankaus vertinimo, Vyriausybė žada siūlyti Seimui uždrausti žvėrelių auginimą. Žemės ūkio ministras sako, kad dabar politinė situacija tokia, kad ministerija negali kitaip. Taip sprendimai daromi ne pagal ekonominę situaciją, ne pagal sveiką protą, o pagal politikus, tai negerai“,– piktinasi Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas.
Gyvūnų teisių aktyvistų teigimu, kailinių žvėrelių auginimo, kaip neetiško verslo, atsisako daugelis Europos šalių, siekiama uždrausti jų fermas ir Lietuvoje. Seimas po pateikimo yra pritaręs tokiam įstatymo projektui, laukiama Vyriausybės išvados, kad būtų galima toliau jį svarstyti. Tuo metu Lenkijoje šio verslo uždaryti nesiruošiama. Anot Č. Tallat Kelpšos, Danija dėl COVID-19 grėsmės buvo sustabdžiusi audinių, kitų žvėrelių auginimą, bet dabar, nuo 2023-ųjų vėl leidžia tai daryti. Kai kurios kitos šalys, kurios uždraudė šį verslą ir anksčiau arba neaugino kailinių žvėrelių, arba laikė jų mažai, išskyrus Olandiją. O Lietuvoje ši šaka yra konkurencinga, turi privalumų prieš kitas šalis, tad uždrausti būtų neatsakingas žingsnis.
„Mes nepatenkinti tuo, kas vyksta kaime. Tai ne vien Lietuvos problemos. Dėl ko olandų, lenkų ūkininkai protestuoja, važinėja su traktoriais? Pas mus bijo žmonės, kad nenuteistų. O Lenkijos ūkininkai užvertė šiaudais įvažiavimą į Žemės ūkio ministeriją, traktoriais po Varšuvą važinėjo ir niekas nebuvo nubaustas.
Norime sprendimų, kad Europos Komisija svarstytų, kas yra netvarkoje, nes milžiniški pinigai išleidžiami, yra subsidijos, išmokos ir kt., bet problemos aštrėja, kaimas traukiasi, po truputį miršta. Tad norime suagituoti kaimo žmones, kad galime kartu kažką padaryti, už save pakovoti. Šia iniciatyva siekiame priversti EK svarstyti mūsų keliamus klausimus, kad būtų atsižvelgta į poreikį geriau užtikrinti aprūpinimą maistu, medžiagų žemės ūkiui tiekimą ir apsaugoti kaimo gyvenimo būdą – žmones, jų vertybes ir pragyvenimo šaltinius.
Paprastai tariant,– jei ūkininkams, kitiems kaimo žmonėms rūpi jų pačių likimas, jei jie nori, kad EK svarstytų šiuos klausimus ir kad padėtis pasikeistų, turėtų pasirašyti peticiją“,– ragina vienas iš jos iniciatorių Č. Tallat- Kelpša.
Pasak jo, Lietuvai svarbu parodyti žemės ūkio organizacijų vienybę, todėl kviečia visas žemės ūkio ir kaimo plėtroje veikiančias organizacijas bei jų narius aktyviai palaikyti ir pasirašyti peticiją.
„Turime ją palaikyti. Kailinių žvėrelių augintojai stovi pirmi eilėje, po to eis paukštynai, kiaulidės, karvių fermos, o galiausiai ir augalininkystės ūkiams bus uždrausta ūkininkauti“,– nebūti abejingais ragina Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.
Nuoroda į Europos komisijos puslapį apie šią iniciatyvą.
Anglų kalba
https://europa.eu/citizens-initiative/initiatives/details/2022/000007_en
Lietuvių kalba
Iniciatyvos detalės | Europos piliečių iniciatyva (europa.eu)
Pasirašyti labai paprasta:
Paspauskite nuorodą pasirašymui
Europos piliečių iniciatyva (europa.eu)
arba
https://eci.ec.europa.eu/026/public/#/screen/home
Pasirinkite savo kalbą (viršuje dešinėje).
Pasirinkite savo pilietybės šalį (dešinėje geltonam fone)
Patvirtinkite, kad sutinkate su privatumo sąlygomis.
Patvirtinkite, kad dar nesate pritaręs šiai iniciatyvai.
Pasirinkite langelį Užpildykite formą
Įveskite savo asmens kodą, Vardą, Pavardę apsaugos kodą
Patvirtinkite, kad įvesta informacija teisinga
Paspauskite Pritarti
Informacija apie parašus renkama Europos komisijos puslapyje, todėl saugumas yra garantuotas
Galima pasirašyti ir ant popieriaus.
Pridedu blanką, pasirašymui ant popieriaus.
Pildant ant popieriaus atkreipkite dėmesį į nurodymą, kad pildo pasirašantysis didžiosiomis raidėmis.
Lapus su parašais prašau atsiųsti Č. Tallat-Kelpšai paštu ar perduoti kitokiu būdu, arba atsiųsti nuskenuotas kopijas e-paštu ctk@vilkijosukis.lt