Be kategorijos

Ūkininkų nerimas: dėl naujų reikalavimų nukentės augalininkystės ūkiai

 Į Kauno rajone vykusį  Grūdų augintojų asociacijos visuotinį ataskaitinį susirinkimą suvažiavę ūkininkai sakė nerimaujantys, kaip reikės vykdyti  naujus reikalavimus, ribojančius jų veiklą, neaiškios ir neseniai pasikeitusios žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklės. Grūdų augintojų asociacija jungia 210 narių, kurie valdo 73 tūkst. ha žemės. Pasak asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, praėjusieji metai buvo tikrai nelengvi dėl drastiškai brangusių energetinių išteklių, ir karo Ukrainoje. Beveik nuo pirmųjų karo dienų asociacija ir atskiri jos nariai ėmė remti Ukrainos kovotojus, jiems pernai padovanota 12 visureigių, suteikta kitos paramos.

A. Macijauskas, kalbėdamas gausiai susirinkusiems ūkininkams, pabrėžė, kad šie metai – pirmieji, kai teks dirbti pagal naujus reikalavimus, kurie numatyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Žemės ūkio ministerijos teigimu, iš numatomos beveik 4,3 milijardo eurų paramos apie pusė lėšų bus skirta skatinti tvaresnę žemės ūkio produkciją bei didinti pridėtinę vertę, remiant smulkius ir vidutinius ūkius, inovacijas, kooperaciją. Trečdalis pinigų numatyti prisitaikyti prie klimato kaitos ir gamtai tausoti.

Tačiau, anot ūkininkų, dėl Žaliojo kurso reikalavimų ir įvairių papildomų ribojimų, siekiant sumažinti žalą aplinkai, mažės dirbamos žemės plotai, nebus gauta dalies pajamų.

Nemažai pasikeitimų laukia ir pagal naujas taisykles deklaruojant žemės ūkio pasėlius bei kitus plotus. 

Neseniai patvirtinti visiems žemdirbiams privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai. Jų nesilaikant bus mažinamos tiesioginės išmokos. Grūdų augintojų asociacijos susirinkime apie tai kalbėjo žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, sulaukęs daug ūkininkų klausimų.

Pasak jo, skaičiuojama, kad bazinė išmoka šiemet bus kiek mažesnė – nesieks 80 eurų už hektarą ir bus mokama, jei ūkininkas nepažeis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Tvarus ūkininkavimas skatinamas papildomomis išmokomis už taikomas ekoschemas, arba kitaip tariant, – ekologines sistemas.

Nemažai grūdų augintojų nuogąstavo dėl reikalavimo atkurti daugiametes pievas, kurios ne viename ūkyje atsisakius gyvulių, buvo suartos ir apsėtos javais. Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, Lietuvoje gali tekti atkurti apie 100 tūkst. ha daugiamečių pievų. To nepadarius, gresia didelės Europos Komisijos sankcijos. Viceministras ramino žemdirbius, kad šiemet reikės tik deklaruoti plotus. Kai bus duomenys, paaiškės, kokie ūkininkai kokius pievų plotus turės atkurti ateinančiais metais.

„Bus žiūrima į 2021, 2022, 2023 metų duomenis, kas deklaravo buvusią pievą, o vėliau užsėjo javais. 2024 m. bus žiūrima, kas atstatė, kas ne. Jei deklaravo išnaikintą pievą, ir jei pasikeitė savininkai, tai reikės paskutiniam savininkui atkurti. Nėra išimčių ekologiniams ūkiams dėl pievų atkūrimo. Ir jiems reikės atstatyti. Pareiškėjai, deklaravę daugiametes pievas arba plotus, kurie paskutinius penkerius metus buvo deklaruojami kaip pievos ir nesuarti, privalo jų plotą išlaikyti“,– aiškino E. Giedraitis.

Nuo kitų metų įsigalios ir kitas GAAB reikalavimas dėl durpynų ir šlapynių apsaugos,– juose bus draudžiamas giluminis ir seklusis arimas, neleidžiama šlapynių plotų paversti į durpynus ar kitaip sausinti. Viceministras priminė, kad Europos Komisija leido šiemet netaikyti augalų kaitos reikalavimų, pasėlius bus galima atsėliuoti. Tačiau kitais metais pagal geros agrarinės būklės reikalavimus to daryti nebus galima, reikės sėti tarpinius augalus. Pavyzdžiui, nuėmus kviečių derlių, reikės pasėti kitų augalų, kurie tame plote turės augti ne mažiau nei 6 savaites, ir tik po to vėl bus galima sėti kviečius.

Taip pat E. Giedraitis atkreipė ūkininkų dėmesį  jog nuo 2023 m. nebebus mokamos žalinimo išmokos, o parama už javų auginimą iš sertifikuotos sėklos nuo šių metų tampa ekologinių sistemų išmoka, kurią pareiškėjai gali gauti dalyvaudami kompleksinėje ekologinėje sistemoje.

Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, kraštovaizdį bei išlaikyti neproduktyvius elementus, sugriežtinti žalinimo reikalavimai. Ūkininkai, deklaruojantys 10 ir daugiau ha ariamos žemės, turės pasirinkti, kaip juos įgyvendinti. Numatomos kelios alternatyvos: galima ne mažiau nei 4% ariamosios žemės skirti negamybiniams elementams, kaip medžiams, krūmams, žolės juostoms, vandens telkiniams. Arba ne mažiau nei 7% žemės skirti tarpiniams pasėliams, ar azotą kaupiantiems augalams auginti, arba ne mažiau nei 4% žemės palikti žaliajam pūdymui.

Anot Žemės ūkio ministerijos, šiemet dar nebus privaloma skirti bent 4% ariamos žemės negamybiniams objektams, tačiau esantys saugotini objektai – miškeliai, tvenkiniai ir kūdros – privalo būti išsaugoti.

Ūkininkams kelia nerimą ir reikalavimas pagal melioracijos griovius palikti 3 metrų neapsėtas juostas, kuriose augtų žolė. Kitais metais tas juostas reikės deklaruoti.

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas apgailestavo, kad dėl Strateginio plano ir su juo susijusių dokumentų rengimo Žemės ūkio ministerija per mažai konsultavosi su ūkininkais ir į jų pasiūlymus beveik neatsižvelgta. Pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų atkūrimo žemdirbiai siūlė, kad dėl jų plotų sumažėjimo atsakomybę prisiimtų valstybė, kompensuotų ūkininkams, bet į tai nebuvo neatsižvelgta.

„ Tas pats dėl reikalavimo neatsėliuoti, dėl reikalavimo išlaikyti posėlį 6 savaites. O kitos šalys leidžia 70% plotų atsėliuoti be jokių papildomų sąlygų. Taip pat ūkininkai nepatenkinti, kad Lietuva savo ruožtu nustatė, kad ekologinė schema turi būti kompleksinė. Pvz., neužteks tik pereiti į neariminę žemdirbystę, reikės įgyvendinti bent tris veiklas, viena iš jų turės būti negamybiniai elementai. Tuo metu didžiosiose ES valstybėse kompleksiškumo reikalavimo nėra numatyta. O pas mus, norint taikyti ekologinę  schemą, reikės 5 %  žemės palikti negamybinėms reikmėms. Dėl to Lietuvos žemdirbiai neteks apie 7000 ha. Kitais metais reikės 4%  ariamos žemės palikti, mažės produkcija, mažės pajamos.  Pvz., Vokietijoje numatytos 1200 eurų išmokos hektarui už 1 %  negamybinėms reikmėms paliktos žemės. Tai kompensuoja ūkininkams dėl ribojimų patiriamus nuostolius. Deja, Lietuvoje nukentės augalininkystės ūkiai“,– kalbėjo A. Macijauskas.

Taip pat grūdų augintojų susirinkime jis teigė, jog asociacija priešinasi aplinkos ministro S. Gentvilo įsakymui dėl vandens telkinių apsauginių juostų išplėtimo iki 10 metrų. Tokiu būdu ūkininkai netenka, arba iš jų nusavinama 8000 ha.