Be kategorijos

Ūkininkai valo nepravažiuojamus kelius

Tiek daug ir tokio drėgno, sunkaus sniego, iškritusio per pastarąsias paras, kelininkai sako nematę daugiau nei dešimtmetį. Pirmenybė teikiama magistraliniams ir krašto keliams, tačiau kelininkai neslepia, kad ir jų, ypač krašto kelių, nespėja laiku nuvalyti. Tad ką sakyti apie rajoninės reikšmės kelius, žvyrkelius, užpustytus kaimų keliukus, kuriuose užklimpsta ne tik žmonių, bet ir greitosios medicinos pagalbos, kitų tarnybų automobiliai. Daugelis seniūnijų neturi pakankamai pinigų samdyti profesionalius kelių valytojus.

Todėl nemažai ūkininkų, prisikabinę sniego valymo įrangą, teikia neatlygintiną pagalbą savo bendruomenėms, seniūnijoms, valydami nepravažiuojamus kelius ar traukdami įklimpusius automobilius.

Štai Gediminas Kontrimavičius iš Jonavos rajono jau kelias dienas kartu su dar keliais Šilų seniūnijos ūkininkais valo šios seniūnijos žvyrkelius, kaimų keliukus.

 

„Darbas lėtas, nes daug posūkių, sankryžų, tenka daug sukinėtis, per valandą gal 10 km nuvalome. Šiandien kelininkų kelių valymo mašiną teko traukti iš griovio, kadangi užpustyta, nesimato kelio ribų, tai ir nuslydo. Padėjau, nes jam skubiau nei man reikia darbą dirbti, juk rajoninis kelias. Neatlygintinai padedame, kai tokia ekstremali situacija yra, nesipelnysi. Vakar tris automobilius ištraukėme iš sniego, žmonės bėdoje, apgadina mašinas, klausia, kiek skolingi, sakome, kad nieko. Žmonėms dabar šokas,– negali išvažiuoti. Svarbu kuo daugiau nuvalyti, sniego valytuvą prie bet kokio traktoriaus galima kabinti, tik prie didžiulio nereikia, nes prasilenkti sudėtinga. Padėti nesunku, ypač kai laisvo laiko yra“,– kalbėjo Jonavos rajono ūkininkas, Grūdų augintojų asociacijos narys G. Kontrimavičius.

 

 Taip pat šiai asociacijai priklausantis ūkininkas Paulius Radvila, yra įsikūręs Birštono savivaldybės teritorijoje, nemažai žemės dirba ir Prienų rajono Jiezno bei Stakliškių seniūnijose. Pasak P. Radvilos, Birštono seniūnija turi lėšų ir keliams valyti samdo ūkininkus ar kokią įmonę. O Jiezno ir Stakliškių seniūnijos neturtingos, gauna mažai pinigų, todėl ūkininkas nemokamai ir valo dalį šių seniūnijų kelių.

 

„Ten važiuojame dviem „John Deere“ traktoriais valyti, pavyzdžiui, vakar vienas nuvažiavo daugiau nei 300 km ir nuvalė per 100 km, kitas– gyvenvietėje gal 20 km išvalė. Net ir pagrindiniuose keliuose padedame, jei užpustyta, ištraukiame mašinas, techniką. Mes turime ir privačių užsakymų iš anksčiau Kaune, bet nevažiuojame, dirbame pas save kaime. Dalį Jiezno seniūnijos kelių taip pat be atlygio valo ir  „Nemuno“ žemės ūkio  bendrovė.

Sniego gal 10- 15 metų nebuvo tiek daug, kaip dabar. Gal nustojus snigti po kelių dienų ir seniūnijos valytų tuos mažesnius kelius, samdytų įmones. Tuomet, skaičiuojame, paslaugos kaina su įvairiais mokesčiais būtų 40-50 eurų už valandą.  Manau, kad galėtų  ūkininkams seniūnijos be konkurso mokėti  bent pusę kainos už tokią paslaugą, taikytų lengvatas, tada būtų daugiau ūkininkų, norinčių valyti kelius“, – aiškino ūkininkas P. Radvila.

 

Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko, daugelis asociacijai priklausančių ūkininkų yra investavę į sniego valymo techniką: ant traktoriaus uždedamą įrangą arba naudoja krautuvus su kaušu priekyje.

 

„Prieš keletą metų tokiai kelių valymo technikai įsigyti buvo teikiama investicinė parama, kuria dalis ūkininkų pasinaudojo. Ir matome, kad  tiek parama, tiek investicijos tokiais momentais, kaip dabar, pasiteisina. Labai dažnas ūkininkas, grūdų augintojų asociacijos nariai, kurie tik turi galimybių, prisideda prie kelių valymo, nemažai tokių ūkininkų yra Jonavos, Panevėžio, Kėdainių rajonuose, manau, kad ši iniciatyva yra visoje Lietuvoje. Kai kurie ūkininkai darbuojasi pagal sutartis su seniūnijomis. Kažkada buvo manoma, kad tai galėtų būti, kaip alternatyvi veikla, kad ir žiemą ūkininkai gautų pajamų. Bet pastaraisiais metais gamtos sąlygos tokios, kad sniego mažai, kasmet tokių paslaugų nebereikia. Tad padaryti kaip alternatyvų kaimo verslą neišeina, ūkininkui toks darbas nebus pinigų šaltinis. Tiesiog daugelis padeda bendruomenėms be jokio atlygio, kad ir nuošalių kaimų žmonės galėtų pravažiuoti“, – sakė I. Jankauskas.

 

„Kelių priežiūros“ departamento vadovas Petras Džervus žiniasklaidai teigė, kad kol kas kelininkai, valydami magistralinius ir krašto kelius, verčiasi savo jėgomis. Jokių sutarčių su ūkininkais nėra sudaryta, tačiau esą kelininkai yra atviri pasiūlymams bendradarbiauti.