Kol trys dešiniosios partijos derasi dėl naujos valdančiosios koalicijos esminių darbų ir kam kokie postai atiteks, žemdirbiai nekantrauja sužinoti, kas bus naujos vyriausybės žemės ūkio ministras.
Kaip sako Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas, kai tik bus žinoma, kas užims ministro postą, asociacija teiks savo siūlymus naujai valdžiai. Vienas svarbiausių dalykų yra žemės ūkio finansai.
Iki šiol, pasak I. Jankausko, ūkininkams dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų, didžioji jų dalis finansuojama iš prekinių kreditų. Dažni atvejai, kai rudenį ūkininkai ima iš kokios įmonės trąšų, o atsiskaito kitais metais pardavę derlių,- atveža arba grūdus arba pinigus. Deja, žemdirbiui tai brangiai atsieina, suskaičiuota, kad taip tenka sumokėti net iki 12% metinių palūkanų. Kitas dalykas, – ūkininkas priverstas grūdus parduoti rudenį, kai jų kaina mažiausia. Tokiu būdu žemdirbiai netenka dalies pinigų.
Grūdų augintojų asociacijos vienas iš siūlymų naujai valdžiai – toliau dirbti teikiant lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms. Tokia galimybė žemdirbiams buvo sudaryta šiemet, siekiant išvengti neigiamų Covid -19 pandemijos pasekmių žemės ūkyje. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iš pradžių šioms paskoloms skirta 40 mln. Eur, bet esant jų poreikiui, šiemet bus dar papildomai skirta 50 mln.
„Tai labai vykusi priemonė, nemažai žemdirbių naudojosi tokiomis paskolomis, todėl nereikėjo skubiai pigiai pardavinėti grūdų. Per finansų tarpininkus teiktos valstybės paskolos apyvartinėms lėšoms paskolos be užstato, su minimaliomis palūkanomis. Dabar, kai grūdų kainos yra pakilusios, ūkininkai neblogai uždirbs, nes už trąšas, kitus išteklius gali atsiskaityti iš lengvatinių kreditų, o produkciją parduoti vėliau aukštesnėmis kainomis. Todėl mūsų asociacijos siūlymas naujai valdžiai būtų toliau tęsti ir plėsti šią priemonę. Skaičiuojame, kad grūdų augintojams reikėtų apie 140 mln. Eur tokių lengvatinių paskolų per metus, o – visam grūdų perdirbimo ir prekybos sektoriui – apie 400 mln. Eur injekcija būtų reikalinga. Tas labai padidintų ir ūkių, ir įmonių konkurencingumą“, – sako I. Jankauskas.
Kitas dalykas, kalbant apie žemės ūkio finansus,- reikalingi ilgalaikiai, iki 25 metų kreditai žemei pirkti. Pasak I. Jankausko, dabar geriausiu atveju bankai juos teikia 7-10 metų, o žemė juk atsiperka apytikriai per 20 metų, ypač kai ji dabar yra pabrangusi. Toks pirkimas išbalansuoja pinigų srautus, ypač smulkiems ūkiams. Pavyzdžiui, dirbantis 100 ha ūkininkas nori įsigyti 10 ha žemės kokiame Vidurio Lietuvos rajone, jam teks sumokėti apie 60-70 tūkst. Eur. Per metus įmoka bankui siektų 10 tūkst., tai būtų apie dešimtadalis jo pardavimo pajamų. Tačiau jei tokio dydžio paskola būtų paimta 25 metams, tuomet ūkininkas galėtų daug laisviau planuoti savo investicijas.
„Manau, taip palengvėtų žemės įsigijimas ir ūkių nuosavos žemės plėtra. Dabar 25 metams imti tokį kreditą nėra galimybės
Be to ilgalaikės paskolos labai reikalingos ne tik žemei įsigyti, bet ir ūkiams pirkti:
„Dabar jau pirmųjų ūkininkų karta pasitraukinėja, o jaunoji karta pirkti ūkį su 10 metų kreditų, manau, nelabai sugebės. O jei būtų ilgalaikės paskolos, tuomet jie galėtų planuoti investicijas į ūkį. Dar viena sritis, kur reikalingi ilgalaikiai kreditai, tai investicijos į melioraciją. Būtų galima sutvarkyti žemės ūkio infrastruktūrą. Dabar tam lėšų nepakanka, o investicijos į melioracijos sistemas atsiperka maždaug per 20 metų“
Iš kokių lėšų galėtų būti finansuojamos tokios paskolos? Manome, kad tai galėtų būti valstybės skirti pinigai, kuriuos ūkininkams skolintų bankai arba tuos pinigus administruotų finansų tarpininkai. Bankai savo lėšų nenori ilgam skolinti, esą jų indėliai yra trumpesnio termino. Jų teigimu suteikus ūkininkams tokias ilgalaikes paskolas būtų išbalansuojami bankų pinigų srautai“,- aiškina Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas. Anot I. Jankausko kreditų šaltiniai galėtų būti Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas vadinamieji „covidiniai“ fondai skirti paskoloms ir pan.
Tokius siūlymus asociacija teiks naujam žemės ūkio ministrui, kuris, kaip norėtų žemdirbiai, turėtų turėti stiprų politinį užnugarį, supratimą apie žemės ūkį bei patirtį. Lietuvos žemdirbiai dar iki šių dienų prisimena tuos laikus, kai žemės ūkio ministerijai vadovavo konservatorius Kazys Starkevičius. Nors tai buvo kriziniais 2008-2012 metais tačiau tuomet Lietuvos žemės ūkis buvo lokomotyvas, traukęs šalies ūkį iš krizės. Tokios lyderystės reikėtų ir dabar.